Čiobreliai

Pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio (thymus) – jėga drąsa, augalas veikia stiprinančiai ir gaivinančiai.

Paprastojo čiobrelio žolėje (Herba serpylli) yra eterinio aliejaus iki 30%, kurio pagrindą sudaro timolis (pasižymintis antiseptinėmis savybėmis), karvakrolis, cimolas, pinenas, borneolis, linalolis ir kt. Be to jame yra iki 7% rauginių, iki 9% mineralinių medžiagų, apie 17 mg % vitamino C, organinių rūgščių, kartumynų, flavonoidų, triterpeninių junginių ir kt.

Biologiškai aktyvios medžiagos pasižymi dezinfekuojančiomis ir raminančiomis savybėmis. Užmuša mikrobus, viurusus, slopina uždegimus, atpalaiduoja spazmus, lengvina atsikosėjimą, nuskausmina, apgleivina. Vartojamas laringitui, tracheitui, bronchitui ir kitoms viršūtinių kvėpavimo ligoms gydyti. Užpilas nuskausmina, ramina, todėl jo pavilgais gydomi neuritai, radikulitas, įvairios odos ligos.

Liaudies medicijoje čiobrelį žmonės vartodavo nuo daugelį ligų: peršalimo, nemigos, virškinamojo trakto, kepenų, inkstų ir šlapimo pūslės. Sėkimingai gydė skrandžio bei žarnyno skausmus, meteorizmą (pilvo pūtimą), galvos skausmus, nervų ligas.

Užpilo negalima vartotio per daug, nes gali pykinti. Negalima vartoti nėščios moterims, žmonėms kurių sutrikusi kepenų, skrandžio funkcija.

Stiprus žolės nuoviras pilamas į vonią visam organizmui bei odos kapiliarams stiprinti; juo skalaujama burna sergant glivinės uždegimu.